Žemėlapiai

 

 
     
  Tradiciniai amatininkai
     
  Tradicinių amatų centrai
     
  Etnografiniai regionai
     
  Etnografiniai kaimai
     
 


 

Tradicinių amatininkų paieška

 
 
Amatas: Rajonas:

 


 

 
 


 
Tautinis paveldas


Spartūs mokslo ir technologijų plėtros procesai, pasaulinė globalizacija kelia iššūkius valstybei ir tautai. Tai verčia ieškoti būdų, kaip išlaikyti lietuvių tautinį savitumą. Šiandienos modernėjančiame pasaulyje tautinis paveldas suteikia tautai originalumo ir išskirtinumo.

Lietuva nuo seno garsėja keramikos, tekstilės, kalvystės, juvelyrikos dirbiniais. Į UNESCO (Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, dainų šventės, sutartinės. 

2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą, kuris užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, įgalina išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikus jai šiuolaikinio reikšmingumo, teikti valstybės pagalbą ir sudaryti tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama valstybiniu mastu skatinti tradicinių amatų veiklą, nutarimu patvirtino Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programą. Įgyvendinant šią programą dalyvauja Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybės ir kitos institucijos. 

Tautinio paveldo produktai – nemasinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Žemės ūkio ministerija nuo 2008 m. sausio 1 d. atlieka Tautinio paveldo produktų institucijos funkcijas. Sukanka 5 metai, kai buvo priimtas Tautinio paveldo produktų įstatymas, todėl jau galime kalbėti apie rezultatus ir teigiamus pokyčius šioje srityje: Tautinio paveldo sertifikavimas ir teikiama valstybės pagalba Šiai dienai sertifikuota ir pripažinta tautinio paveldo produktais daugiau kaip 1600 gaminių, kuriuos gamina daugiau kaip 500 tradicinių amatininkų.

Tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai pripažinti tautinio paveldo produktais, teikiama valstybės pagalba leidinių leidybai, tradicinių matų mokymo programų organizavimui, dalyvauti ir pristatyti savo gaminius parodose ir kituose renginiuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tautinio paveldo produktai kasmet pristatomi Vilniaus ir Kauno miestų „Kaziuko“ mugėse, „AgroBalt“, „Jūros šventėje“ Klaipėdoje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba, skamba kankliai“ ir tradicinėje Baltramiejaus mugėje Vilniuje ir kituose šalies miestų renginiuose. Tautinio paveldo produktai pristatomi ir užsienio šalyse: Vokietijoje, Rusijos Federacijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Airijoje ir kt. 

Parama tradicinių amatų centrų kūrimui ir plėtrai 20 savivaldybių
Viena iš problemų, kurias pastebi tautinio paveldo ekspertai – tradiciniai amatininkai dažnai nesugeba konkuruoti rinkoje ir savo gaminių parduoti. Kita problema – tradicijos perdavimas. Kai kurių tautinio paveldo produktų kūrimo technologijos jaunajai kartai visai neperduodamos, kitų mokytis taip pat nėra nei kaip, nei kur, tad kai kurie tradiciniai amatai ir tradicinės paslaugos visiškai nyksta arba visai sunyko. Kita vertus – visuomenėje didėjant susidomėjimui tradiciniu paveldu, didėja poreikis patiems amatininkams kuo geriau išmanyti ir pačias seniausias tradicinių gaminių kūrimo technologijas. 

Sprendžiant šias problemas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Kaimo plėtros programą yra teikiama parama savivaldybėms steigti tradicinių amatų centrus. 2007-2013 m. ES paramos suma siekė daugiau kaip 12 mln. litų, atitinkamai 3, 475 mln. eurų,  ir skirta įkurti 20 tradicinių amatų centrų, kuriuose siekiama sudaryti sąlygas tradicijas puoselėjantiems amatininkams įvairiapusiškai bendradarbiauti, perduoti tradicinius amatus jaunimui, taip pat parduoti savo gaminius amatų centro parduotuvėse, kurių šiandien Lietuvoje yra tikrai nedaug. Tokių centrų užduotis ir elektroninės prekybos tradiciniais gaminiais organizavimas – tokiu būdu tikimasi, kad lietuviški tradiciniai gaminiai pasieks ir užsienio rinką. 

Amatų plėtra taip pat remiama pagal Kaimo plėtros programą. Investicijoms, kurios yra tiesiogiai susijusios su sertifikuotais tradiciniais amatais, skiriamas didesnis paramos intensyvumas. 

Tradiciniai amatai yra viena iš alternatyvių veiklos rūšių ir gali duoti nemažą teigiamą ekonominę ir socialinę naudą kaimo vietovėms. Ši veikla yra naujų darbo vietų ir pajamų šaltinis kaimo gyventojams, o kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad tradicinių amatų gaminių gamyba įgalina išsaugoti ir etninės kultūros vertybes. 

Tradicinių amatininkų ir kaimo turizmo sodybų partnerystė 
Didelės viltys vystant tautinio paveldo plėtrą yra ryšių tarp tradicinių amatininkų ir kaimo turizmo sektoriaus stiprinimas. Būtų puiku, jei toje pačioje kaimo turizmo sodyboje poilsiautojas galėtų vietos meistrų gaminių įsigyti arba gautų nuorodą, kur galima autentiškų dirbinių nusipirkti netoliese. Žinoma, kaimo turizmo sodybos lankytoją domina ir maistas – būtų didelis privalumas, jei poilsiautojas galėtų paragauti tik tame kaime gaminamų patiekalų. Tad vienas iš ŽŪM išsikeltų uždavinių – tautinio paveldo produktus tarptautinėse parodose, mugėse ir leidiniuose pristatyti kartu su turizmo paslaugomis ir kitais būdais skatinti tautinio paveldo gamintojų ir kaimo turizmo plėtotojų bendradarbiavimą. 

Tautinio paveldo įvaizdis 
Remiantis tautinio paveldo ekspertais – Europa ieško ne panašumo tarp tautų, o savitumo. Tradiciniai amatai – ideali vietinio savitumo išraiškos forma. Šiandieniniame kontekste jie virsta patrauklia alternatyva vis labiau įsigalinčiai, bet tuo pačiu vis labiau pasitikėjimą prarandančiai vartotojiškai kultūrai. Tad tradicinių amatų vertinimas natūraliai kyla pačioje visuomenėje. Juolab, kad jie gražiai dera su šiandien ypač madingomis ekologijos, natūralizmo ir kitomis idėjomis. Lietuvą šiandien sėkmingai gali reprezentuoti kryždirbystės, audimo, medžio drožybos, juvelyrikos gaminiai ir kulinarinis paveldas. 

Visgi ir valstybė turi prisidėti, kad tautinio paveldo prestižas visuomenėje didėtų. Vienas iš žingsnių šia linkme – Žemės ūkio ministerijos įsteigtos Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų premijos. 2012 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi išleistas reprezentacinis leidinys „Lietuvos tautinis paveldas: tradiciniai amatai“.

Formuojant patrauklų tautinio paveldo įvaizdį šalyje ir užsienyje svarbus ne tik atskirų valstybės institucijų, bet ir išeivijos atstovų, verslo, amatininkų interesams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimas.
 
 
 



 

Į pradžią





 
 
 
       
   
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyrius, Gedimino pr. 19 (Lelevelio g. 6), LT-01103 Vilnius
Duomenys apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.