Žemėlapiai

 

 
     
  Tradiciniai amatininkai
     
  Tradicinių amatų centrai
     
  Etnografiniai regionai
     
  Etnografiniai kaimai
     
 


 

Tradicinių amatininkų paieška

 
 
Amatas: Rajonas:

 


 

 
 


 
2016-01-04 Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus informacija

KONFERENCIJA „TRADICINIAI AMATAI ETNOGRAFINIUOSE REGIONUOSE“

2015 m. gruodžio 11 d. Padvaisko dvare (Vilniaus r.) vyko konferencija „Tradiciniai amatai etnografiniuose regionuose“.

Konferencijoje dalyvavo ir įžvalgomis apie tradicinių amatų puoselėjimą Lietuvos etnografiniuose regionuose dalijosi Žemės ūkio ir Kultūros ministerijų specialistai, šalies tradiciniai amatininkai, tradicinių amatų centrų, savivaldybių, mokslininkų, asociacijų, vienijančių amatininkus ir tautodailininkus, atstovai.

Nežiūrint į tai, kad keičiasi laikai ir žmonių poreikiai, Lietuvoje senieji amatai perduodami iš kartos į kartą. Tradiciniams amatams priskiriamas tradicinių gaminių gaminimas, tradicinių veislių augalų ir gyvūnų veisimas bei auginimas, jų produktų gavyba, taip pat gamtos gėrybių rinkimas ir perdirbimas, tradicinių paslaugų teikimas. „Tradiciniai amatai dažniausiai turi regioninę specifiką, tad jie gali atstovauti arba atskiram Lietuvos regionui, arba populiarinti lietuvišką savitumą“, – sakė tradicinių amatų puoselėjimą Lietuvos etnografiniuose regionuose apžvelgusi Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė. 

Amatai – tai viena iš žemės ūkiui alternatyvių veiklos rūšių, kuri gali duoti nemažą naudą kaimo gyventojams, nes prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, taip pat gali būti papildomas  pajamų šaltinis. Regioninius amatų savitumus reprezentuojantys tradicinių amatų centrai sudaro sąlygas gaminti ir realizuoti tautinio paveldo produktus, plėtoti tradicinius amatus, populiarinti juos, užtikrinti gamybos technologijų perimamumą, vykdyti mokymus, organizuoti paskaitas, konferencijas, rengti ekspozicijas ar parodas, konsultuoti amatininkus ir kt.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“  veiklą „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ buvo paremtas 20 tradicinių amatų centrų įkūrimas. 2010 m. parama skirta 5 tradicinių amatų centrams steigti, 2011 m. – 10, 2012 m. – 3, 2013 m. – 2. Keliems iš jų paramą skyrė ir vietos veiklos grupės, kurios savo atstovaujamose teritorijose vietos plėtros strategijų lėšomis finansavo įvairius su tautinio paveldo puoselėjimo veiklomis susijusius projektus. 

Naujuoju 2014–2020 metų laikotarpiu parama naujų amatų centrų kūrimui nebebus teikiama, tik remiama  jau esamų plėtra. „Tradicinių amatų centre turi rusenti ugnelė. Mes davėme meškerę, bet žuvį pagauti turite patys“, –  sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė, informavusi, kad kitais metais ketinama aplankyti visus centrus, pasižiūrėti, kaip jiems sekasi.

Tautinio paveldo puoselėtojai ir gyvosios tradicijos tęsėjai 2007 m. sulaukė ir valstybės globos bei paramos – Tautinio paveldo produktų įstatymo. Pagal pastarąjį nuo 2008 metų pradėti sertifikuoti Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijas atitinkantys gaminiai, tradicinių amatų, maisto ruošimo mokymo programos. Tautinio paveldo produktai žymimi specialiu ženklu, liudijančiu, kad tai – senąsias tradicijas tęsiantis gaminys. 

Tautinio paveldo produktų institucijos funkcijas atliekanti Žemės ūkio ministerija 2008 m. sertifikavo 58 tautinio paveldo produktus, o šiandien tokių turi net 2463. Įdomu tai, kad pagal sertifikuotų produktų kiekį vienas populiariausių amatų yra maisto gaminiai.

Atestuojami tradicinių amatų meistrai, kurie atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: turi reikalingą kvalifikaciją ir verčiasi tradiciniu amatu ne mažiau kaip 3 metus; verčiasi tradiciniu amatu ne mažiau kaip 10 metų; turi meno kūrėjo statusą ir verčiasi tradiciniu amatu ne mažiau kaip 5 metus. Akreiptinas dėmesys, kad minėtasis meistras gali teikti sertifikuoti tradicinių amatų neformaliojo mokymo programą. Šiandien Lietuva turi 125 sertifikuotus meistrus, 33 tradicinių amatų programas, o šalyje iš viso sertifikuotų  yra 613 tradicinių amatininkų ir įmonių.  

Šiemet tautinio paveldo produktams populiarinti skirta 107 614 eurų. Valstybė dengė gaminių sertifikavimo, jų pristatymo parodose, mugėse išlaidas, taip pat rėmė amatus populiarinančių leidinių leidybą,  edukacinių užsiėmimų organizavimą.  Šia parama pasinaudojo net 65 proc. tradicinių amatininkų. Apklausa rodo, kad valstybės parama davė postūmį ir pardavimams. Pastebima, kad tautinio paveldo produktų rinka yra stabili ir net turi tendenciją augti. 

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto  Kaimo plėtros skyriaus tyrėjos Erikos Ribašauskienės, pateikusios mokslininkų įžvalgas apie ateities perspektyvas šiame sektoriuje, tradicinių amatų centrams būtina aktyviau viešinti savo veiklą, ieškoti išskirtinumo, tobulinti vadybą, kelti amatininkų kvalifikaciją, ieškoti ES ir valstybės lėšomis finansuojamų projektinių veiklų. „Ką susikursim – tą ir turėsim, todėl būtina bendradarbiauti ne tik institucijoms, bet ir savivaldybėms, tautodailininkų bei amatininkų interesams atstovaujančioms organizacijoms ir kitiems, –  teigė V. Daugalienė. – Siūlykite savo idėjas, mes norime žinoti Jūsų poreikius. Viskas turi būti pritaikyta praktikoje, o ne nugulti į stalčius“.

Renginio metu taip pat buvo pristatyti nauji leidiniai – „Lietuvos tautinis paveldas: tradicinis maistas“ ir „Tradiciniai amatai atostogaujantiems kaime“. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovas Linas Žabaliūnas įsitikinęs, kad kaimo turizmas ir tradiciniai amatai gali padėti vienas kitam sėkmingai gyvuoti. Visoje Europoje stebima tendencija, kad vis daugiau kaimo turizmo sodybų klientų nori čia ragauti tradicinių patiekalų, pamatyti, kaip gimsta tradicinės amatininkystės gaminiai, bei išmokti juos gaminti.

Konferencijos metu buvo pagerbti ir apdovanoti sėkmingiausiai 2015 metais dirbę tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. „Šie pagarbos verti žmonės yra pasiryžę tęsti mūsų tėvų ir senelių tradicijas. Jie nesivaiko mados ir pinigų – mokydami vertinti tradicinius amatus, skatina pasitikėjimą vietinės kilmės produktų kokybe. Dėkoju Jums už gražius darbus“, – įteikdama apdovanojimus kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. 

Apdovanojimą už maisto produktų gamybą pelnė sertifikuotų tradicinių amatų meistrė, senojo vilnos, milo vėlimo, malimo, maisto ruošimo, kepimo amatų puoselėtoja Laima Mačionienė. Apdovanojimas už sėkmingą ne maisto gaminių gamybą įteiktas amatininkams Reginai ir Vytautui Mataičiams, neįsivaizduojantiems gyvenimo be kasdienio darbo su juodąja keramika, taip pat padedantiems ir kitiems pajausti molį bei lipdymo ar žiedimo technikos malonumą. 

Šiaulių rajono savivaldybės Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras buvo premijuotas kaip 2015 m. sėkmingiausiai dirbęs tradicinių amatų centras. Šiame centre veikia nuolatinės Šiaulių krašto tautodailininkų darbų ir etnografinės ekspozicijos, organizuojamos ekskursijos, vyksta edukaciniai užsiėmimai – lankytojai mokomi žiesti ar lipdyti iš molio, pinti iš vytelių, austi. Centro išskirtinumas yra tai, kad čia visus eksponatus galima liesti rankomis.  

 
 
 



 

Į pradžią





 
 
 
       
   
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyrius, Gedimino pr. 19 (Lelevelio g. 6), LT-01103 Vilnius
Duomenys apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.