Pynėjų ir rišėjų amatai

Pynimo žaliavos ir būdai išliko nepasikeitę nuo neolito laikų. Pynimui naudotos lanksčios medžiagos – vytelės, eglių ar pušų šaknelės, balanos, lazdynų plėšos, karnos ir tošies juostos, nendrės, meldai, šiaudų pluošteliai. Pinta spiraliniu ir kryžminiu būdais. Pinant spiraliniu būdu šiaudų grįžtės būdavo sukamos spirale ir perpinamos lazdyno plėšomis, vytelėmis, šaknimis; pinant kryžminiu būdu lanksčios medžiagos pakaitomis perkaišomos viena per kitą. Pinti namų apyvokos rykai, krepšiai, lopšiai, baldai.

Pynimo tradicijas tęsiantys šiandieniniai pynėjai iš vytelių, balanų ir kvietinių šiaudų pina įvairius krepšelius, pintines ir kraitelės smulkmenoms, iš šiaudinių pynių lygiais ar dantytais pakraščiais siuva skrybėlės.

Šiaudai naudoti ne tik buityje naudojamiems daiktams pinti, bet ir patalpas puošiantiems šiaudinukams verti. Iš sukarpytų rugių, kviečių ar avižų šiaudelių verti sodai, girliandos, įvairiakampės žvaigždės. Tęsiančios tradiciją šiaudinukų rišėjos naudoja lygintus, apvalius arba abiejų rūšių šiaudus.

Tebetęsiama ir verbų rišimo tradicija. Vilniaus verbos iki šių dienų yra neatskiriama Kaziuko mugės Vilniuje puošmena. Verbos pagrindą sudaranti lazdyno vytelė aprišama katpėdėlių, sausučių ir kitų natūralių ar dažytų gėlių žiedais, samanomis, bruknienojais, javų varpomis, išdėliotais apsukui ir išilgai lazdelės taip, kad sudarytų įvairiaspalvius raštus.

Parengta remiantis leidiniu 

Lietuvos tautinis paveldas: Tradiciniai amatai. LNM, 2012. Vilnius: Petro ofsetas.