Kuršių nerijos žvejybos tradicijų tęsėjams – tautinio paveldo sertifikatai

Kuršių nerijos kraštovaizdį ištisus šimtmečius formavusioms žvejybos tradicijoms naujas impulsas – jas tęsiantiems Neringos žvejams įteikti tautinio paveldo sertifikatai.

Nors didžioji dauguma Kuršių nerijos žvejų dėl sudėtingos krašto istorijos nėra  tiesioginiai tradicijos perėmėjai, tačiau žvejybos amatui buvo lemta išlikti iki šiandienos. Neringos kurorto išskirtinumą formuoja gyva tradicija, kurios tęstinumą užtikrina nedidelė, bet praktikuojanti žvejų bendruomenė.

Tautinio paveldo produkto sertifikatai įteikti juodkrantiškiams žvejams Arūnui Kelmeliui bei Karoliui Tamuliui ir jo vadovaujamai įmonei UAB ,,Juodkrantės žvejys“. Šiais sertifikatais patvirtinama, kad žvejyba gaudyklėmis ir statomaisiais tinklaičiais atitinka Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo ir tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikalavimus.

Tautinio paveldo produkto sertifikatai taip pat įteikti nidiškiui žvejui Vincui Chlebavičiui ir jo vadovaujamai įmonei, preiliškiui žvejui Stasiui Lisovskiui ir jo įmonei – UAB ,,Preilis“, kuriems pavyko pagrįsti, kad jų praktikuojamas tradicinis žuvų gaudymas – poledinė bumbinamoji stintų žvejyba – yra tautinio paveldo objektas.

Šiuos sertifikatus išdavė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuri kuruoja ir organizuoja tautinio paveldo produkto sertifikavimo procesą.

Anot Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, šis pripažinimas be galo svarbus tradicinio amato išsaugojimui ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytos Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės puoselėjimui.

„Žinią, jog Kuršių nerijos žvejai, kurie prilyginami verslinės žvejybos atstovams, ,,apsigynė“ savo praktikuojamą žvejybos būdą kaip tautinio paveldo – tradicinio amato produktą, sutinkame su didžiuliu džiaugsmu. Viliuosi, kad tai prisidės prie to, kad šis amatas sėkmingai gyvuos ir ateityje, suteikdamas galimybę Neringos svečiams geriau suprasti šio krašto istoriją ir dvasinę kultūrą“, – svarbiu pripažinimu džiaugiasi meras.

Paradoksalu, kad tuo, kuo Kuršmarių žvejai ir pakrančių bendruomenės gyveno amžių amžiais, šiandien norint įrodyti amato tradiciškumą, reikia parengti kone moksliniams darbams prilyginamus aprašus, pagrįsti tradicijos tęstinumą ir istoriškumą. Pasak šį kelią įveikusio juodkrantiškio žvejo K. Tamulio, aprašų parengimas – praktikuojamo amato istorinis, kilmės, proceso detalizavimas bei proceso organizavimo vaizdinis  fiksavimas buvo išties iššūkis, pareikalavęs ir laiko, ir žinių, ir naujų įgūdžių įvaldymo.

Neringos savivaldybės meras tikisi, kad šių Neringos žvejų pavyzdžiu paseks ir kiti šio amato tęsėjai: „Linkime, kad Kuršių nerijos žvejai liktų stiprūs ir ištikimi savo pašaukimui. Viliamės, jog tiems, kuriems dar nepavyko ,,apsiginti“ savo praktikuojamo tradicinio amato, tai tikrai pavyks, kadangi Kuršių nerija be žvejybos, žvejo ir žvejiško gyvenimo būdo neteks dalies savo genius loci (vietos dvasios)“.