Spartūs mokslo ir technologijų plėtros procesai, pasaulinė globalizacija kelia iššūkių valstybei ir tautai. Tai verčia ieškoti būdų, kaip išlaikyti lietuvių tautinį savitumą. Šiandienos modernėjančiame pasaulyje išsaugotos senosios tradicijos, tautinis paveldas suteikia tautai originalumo ir išskirtinumo.

Lietuva nuo seno garsėja keramikos, tekstilės, kalvystės, juvelyrikos dirbiniais. Į UNESCO nematerialaus žmonijos kultūros paveldo sąrašą įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, šiaudiniai sodai, dainų šventės, sutartinės. Europa ieško ne panašumo tarp tautų, o savitumo. Tradiciniai amatai – vietinio savitumo išraiškos forma,  jie gražiai dera su šiandien madingomis ekologijos, natūralizmo ir kitomis idėjomis.

Tradiciniai amatai yra viena iš alternatyvių veiklos rūšių ir gali duoti nemažą teigiamą ekonominę ir socialinę naudą kaimo vietovėms. Ši veikla yra naujų darbo vietų ir pajamų šaltinis kaimo gyventojams, o kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad tradicinių amatų gaminių gamyba įgalina išsaugoti ir etninės kultūros vertybes.

2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą, kuris užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, įgalina išsaugoti ir perduoti sukauptą tradicinių amatų patirtį kitoms kartoms, sudaryti palankias sąlygas tradiciniams amatininkams kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.

Tautinio paveldo produktai – sertifikuoti nemasinės gamybos amatininkų dirbiniai, pagaminti iš tradicinių žaliavų, naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Žemės ūkio ministerija nuo 2008 m. sausio 1 d. sertifikuoja tautinio paveldo produktus.  Šiuo metu sertifikuota apie 3,5 tūkst. tautinio paveldo produktų, kuriuos kuria / gamina daugiau kaip 900 tradicinių amatininkų. Daugiau kaip 200 amatininkų atestuoti tradicinių amatų meistrais.

Labai svarbu stiprinti ryšius tarp tradicinių amatininkų ir kaimo turizmo sektoriaus.  Kai kuriose kaimo turizmo sodybose poilsiautojai gali nusipirkti tradicinių amatininkų dirbinių arba rasti informacijos apie netoliese esančias vietos tradicinių amatų meistrų dirbtuves, užsisakyti jų vykdomas edukacijas.

Valstybė taip pat prisideda gerinant tautinio paveldo prestižą visuomenėje. Tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai pripažinti tautinio paveldo produktais, teikiama valstybės pagalba tautinio paveldo veiklai: dalyvauti ir pristatyti savo gaminius parodose ir kituose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, tradicinių amatų edukaciniams užsiėmimams organizuoti. Tautinio paveldo produktai kasmet pristatomi Vilniaus ir Kauno miestų „Kaziuko“ mugėse, „AgroBalt“, „Jūros šventėje“ Klaipėdoje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“,  Šv. Baltramiejaus mugėje ir kt. renginiuose. Tautinio paveldo produktų kūrėjai reprezentuoja mūsų šalį ir užsienio valstybėse: Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Airijoje, Turkijoje ir kt.

Kasmet Žemės ūkio ministerija apdovanoja sėkmingiausiai dirbančius tradicinius amatininkus ir tradicinių amatų centrus. Tradicinius amatus reprezentuoja Žemės ūkio ministerijos išleisti leidiniai „Lietuvos tautinis paveldas: tradicinis maistas“, „Lietuvos tautinis paveldas: tautinis kostiumas“, kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi išleistas leidinys „Lietuvos tautinis paveldas: tradiciniai amatai“.

„Tautinė praeitis (…) turi reikšmės ir tautinei dabarčiai, kaip josios pagrindas, ir tautinei ateičiai, kaip josios vaisingumo laidas“ (A. Maceina).