Geležies apdirbimo amatai
2021.10.20
Kalvystė nuo seno buvo paklausus ir gerbiamas amatas. Jau I-ame tūkstantmetyje prie kiekvienos didesnės gyvenvietės būdavo kalvė. Geležies apdirbimo amatai neatsiejami nuo geležies išteklių. Iš vietinės balų rūdos gaunama geležis naudota svarbiausiems dirbiniams – ginklams, žemdirbystės padargams kalti. Daugiau įvairesnių dirbinių pradėta daryti XIX amžiaus antroje pusėje, kai paplito juostomis ir luitais parduodama įvežtinė geležis. Būtiniausias kalvės įrenginys – žaizdras su dumplėmis. Kalviai kaldavo pasagas, vinis, spynas, raktus, apkaustus, darbo įrankius. Gabesni padarydavo žemės ūkio mašinas, imdavosi medinės kalvystės ir juvelyrikos. Gausiausia meninės kalvystės sritis – kryžiai ir paminklų viršūnės. Iš suvirintų, sukniedytų įvairių atskirų detalių suformuotos kryžiaus ar saulutės pavidalo viršūnės puošdavo koplytstulpius, stogastulpius, koplytėles, kapinių, šventorių vartus ir suteikdavo jiems baigtumo ir grakštumo.
Šiandieniniai kalviai kala vyrius, apkaustus, tvoras. Meniškiausi dirbiniai tebėra tradicinių paminklų viršūnės, kuriamos laikantis tradicinių kalimo technologijų ir puošybos būdų.
Parengta remiantis leidiniu
Lietuvos tautinis paveldas: Tradiciniai amatai. LNM, 2012. Vilnius: Petro ofsetas.