Juvelyrikos amatas
2021.10.13
Juvelyrika turi labai senas tradicijas. Senieji lietuvių papuošalai iš gintaro, žalvario, sidabro atliko ne tik puošybinę, bet ir simbolinę, maginę funkcijas.
Išskirtinę vietą užimantis gintaras yra įaugęs į lietuvių buitį, pasaulėžiūrą. Ankstyviausi jo dirbiniai Lietuvos pajūryje aptinkami iš neolito laikotarpio. Šventosios akmens amžiaus gyvenvietėje aptiktos gintaro dirbtuvių papuošalų liekanos rodo nesudėtingą gintaro apdirbimo techniką – parinktas dirbiniui tinkamos formos gabalėlis buvo apdrožiamas titnaginiu peiliuku, nugludinamas smėliu, skylutės gręžiamos titnaginiais grąžteliais. Taip paruošti trapeciniai, pailgi, lašo, kirvio formos pakabučiai puošti įgręžtais taškeliais, duobutėmis, rateliais, kryželiais. Iš nupjauto kūgio ar suploto rutulio formos karoliukų verti karoliai.
Pirmaisiais mūsų eros šimtmečiais iš žalvario buvo kalami ir liedinami segės, antkaklės, smeigtukai, žiedai, apyrankės, pakabučiai. Liedinant naudotos vienkartinės formos iš vaško ir molio, metalai samstyti ir tirpdyti moliniais tigliais, samteliais, lydyti liejimo krosnyse. Kaltiniams papuošalams taikytos įvairios technikos – kalimas, kniedijimas, pynimas, graviravimas. Dirbiniai buvo gražių formų, su gražiu ornamentu, matomose vietose skoningai išdėstytais puošybos elementais. Ypač paplitę taškų, lankelių, akučių, griovelių, brūkšnelių ir kiti ornamentai, padaryti specialiais rėžtukais ir smailiais kalteliais.
Laikydamiesi tradicijos ir tiksliai parinkdami gintaro spalvą ir kokybę šiandieniniai juvelyrai kuria tekintų gintarų vėrinius, kurie iki šiol yra svarbi tautinio kostiumo dalis. Kiti senosiomis žalvario, bronzos ir sidabro apdirbimo technologijomis kuria seges, kaklo, krūtinės papuošalus, apyrankes.
Parengta remiantis leidiniu
Lietuvos tautinis paveldas: Tradiciniai amatai. LNM, 2012. Vilnius: Petro ofsetas.