Amatų centras Antazavės dvare pradėjo veikti 2015 m. Vystomi dailidystės, drožybos, audimo, vilnos vėlimo, kepimo, karpymo, kubilininkystės, malimo, margučių marginimo ir skutinėjimo, pynimo, puodininkystės, stalystės, žaislininkystės, šaukščiaus amatai.
Amatų centras vienija 9 tradicinius amatininkus, iš kurių 2 yra atestuoti tradicinių amatų meistrai.
Tradicinių amatų meistrai:
- Erikas Čypas – žaislininkystė, (kubilininkystė, geldos, mediniai žaislai);
- Zenonas Striška – dailidystė, drožyba, (aviliai, inkilai, grėbliai).
Tradiciniai amatininkai:
- Regina Veselienė – kepimas, (plikyta ruginė duona, plikyta kvietinė duona, plikyta ruginė-kvietinė duona, smetoniški blynai);
- Stasys Sutkauskis – malimas, (kvietiniai rupūs miltai, kvietiniai valcuoti miltai, manų kruopos su sėlenėlėmis, perlinės kvietines kruopos, perlinės miežinės kruopos, ruginiai sijoti miltai, smulkios miežinės kruopos);
- Rima Vitaitė – audimas, (liemenių, marškinių, nuometų, prijuosčių, sijonų audiniai, pintinės juostos);
- Gediminas Kairys – šaukščius, kubilininkystė, stalystė ir žaislininkystė (geldos, kultuvės, mediniai žaislai, prieverpstės, šaukštai);
- Jonas Navickas – kubilinkystė, šaukščius, (geldos, samčiai, šaukštai);
- Virmantas Petrašiūnas – vilnos, milo vėlimas (veltiniai);
- Romualdas Pučekas – puodininkystė, (puodynes).
Zarasų rajone, Antazavėje, ant šiaurinio Zalvės ežero kranto esantys dvaro rūmai statyti XVIII a. pabaigoje priklausė grafams Pliateriams. Per savo gyvavimo istoriją dvaras matė daug besikeičiančių valdytojų. Netrumpą laiką dvaras stovėjo tuščias, o pastatas – iškilus architektūrinis objektas, nyko. Vėliau buvo atgijęs, kai suremontavus jame buvo įkurti vaikų namai, vėliau mokykla, tačiau po kurio laiko ir vėl liko tuščias ir tylus. Tačiau pastaraisiais metais šis dvaras bunda ir keliasi naujam, XXI a. laikmečiui būdingam, gyvavimo etapui.
Dvaro istorijos vingiai
Manoma, kad Antazavės dvaro projekto autorius buvo Laurynas Stuoka Gucevičius. Kadaise dviaukščiai dvaro rūmai buvo balti, juos puošė Pliaterių herbas. Būtent šiame dvare Emilija Pliaterytė pasirašė pareiškimą, kuriame išreiškė apsisprendimą dalyvauti 1831 m. sukilime. Iš Antazavės dvaro yra kilusi ir Liudvika Ropaitė, kuri pirmoji išvertė knygą „Brolių Grimų pasakos“ iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą. Antazavės dvarą po Pliaterių taip pat valdė grafų Ledochovskių šeima, baronai fon Roppai, paskutiniai dvaro savininkai buvo Elžbieta ir Mikalojus Voinarovskiai. 1915 metais dvaro rūmuose buvo įkurta komendantūra, 1918 metais – Revoliucinis komitetas. Kuomet Antrojo pasaulinio karo metais Voinarovskius ištrėmė į Sibirą, dvaro rūmai liko neprižiūrimi ir pradėjo griūti. 1949 metais dvarą imta remontuoti. Sutvarkius pastatą Antazavės dvare buvo įkurti vaikų namai, o 1961 metais čia pradėjo veikti mokykla. Bėgant metams viskas keitėsi, vaikų globos namai buvo perkelti į šalia esantį pastatą ir dvaras vėl liko tuščias.
Kontaktai:
Vadovė – Vilma Mickutė
Albumas
