Šiaudiniai sodai – darnos ir tradicijų simbolis

Šiaudiniai sodai – viena paprotinės liaudies dailės rūšių. Jie prilyginami universaliam Pasaulio medžiui – darnios visatos simboliui.

Etnografai teigia, kad sodas jaunavedžiams būdavo dovanojamas kaip turtingo gyvenimo simbolis. Jis ne tik saugo namus nuo nelaimių, bet ir neša sėkmę, todėl kiekvienuose namuose turėtų suktis sodas.

Dzūkijoje šiaudiniai sodai buvo kabinami kaimiškose pirkiose prieš šventes, kad pagyvintų aplinką ir suteiktų šventinės nuotaikos. Prieš Velykas ir Kalėdas namuose buvo kabinami sodai ir šiaudiniais žaisliukais puošiama Kalėdų eglutė.

Sodus rišu jau tris dešimtmečius ir tai vienas mėgstamiausių amatų. Tai aukso spalvos stebuklai, besisukantys ir skleidžiantys gerą energiją.

Šiaudiniai sodai, žvaigždės ir paukšteliai dabar sukasi Merkinėje. Juos kuriu visada norėdama išsaugoti liaudiškas tradicijas, daryti tai, kas atskleistų dzūkų dvasią.

Šiaudo geltona spalva tarsi saulės spindulio spalva lengvai pakeičia nuotaiką, suteikia žmogui energijos.

Tai lėtas kūrybinis procesas ir sodų padarau tik kokius septynis per metus. Vien šiaudo paruošimas reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir išmanymo. Labai svarbu laiku pasėti, išauginti, po to nupjauti pjautuvu, kol rugiai neišplaukę, kad spalva būtų geltona, surišti į pėdus ir džiovinti. Vėliau šiaudai iškarpomi tarp bamblių. Reikia saugoti, kad nesudrėktų ir nepatamsėtų. Sodams surišti reikia kruopštumo ir begalinės kantrybės. Paprastas rugio šiaudelis, įdėjus meilės, kantrybės ir kūrybos, virsta didele piramide, sietynu, žvaigžde ar sudėtingų geometrinių formų figūra.

Kad šis amatas nepradingtų mokau jaunąją kartą, vedu edukacijas, skaitau pranešimus, paskaitas. Mano tikslas – išsaugoti šiaudinių sodų tradicinį amatą, puoselėti jį, perduoti jaunajai kartai, kad sodai būtų garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir taptų UNESCO kultūros paveldo dalimi.

Sertifikuota amatų meistrė, meno kūrėja Laima Saviščevienė