Kviečiame amatininkus ir tautodailininkus pristatyti savo produkciją ir gaminius š. m. gruodžio 4 dieną Kalėdinėje mugėje, kuri vyks adresu: Ekologinis ūkis „Farmers circle“, Žirgyno g. 1, Radiškis,...
Tradiciniai amatai yra nacionalinės kultūros dalis. Šimtmečiais susiklosčiusios ūkininkavimo tradicijos, pastatai, maistas, audiniai, baldai, namų apyvokos daiktai yra svarbi materialinės ir dvasinės...
Akmens panaudojimas ir jo apdirbimo amatai neatsiejamai susiję su geležies paplitimu ir kalvystės išsivystymu. Nors akmenų Lietuvos laukuose netrūko, tačiau juos skaldyti, tašyti, gręžti, šlifuoti...
Kalvystė nuo seno buvo paklausus ir gerbiamas amatas. Jau I-ame tūkstantmetyje prie kiekvienos didesnės gyvenvietės būdavo kalvė. Geležies apdirbimo amatai neatsiejami nuo geležies išteklių. Iš vietinės...
Tradicinio amato meistrė Sandra Makutėnienė kviečia dalyvauti nemokamuose edukaciniuose muilo gamybos užsiėmimuose. Lapkričio mėnesį bus surengti šeši užsiėmimai, kurių metu klausytojai mokysis muilo...
Lietuvių tradicinę kultūrą galima vadinti medžio kultūra, nes valstiečių ūkyje ir buityje medžio dirbinių visada naudota daugiausia. Iš medžio statyti trobesiai, laivai, darytos susisiekimo priemonės,...
Molio apdirbimo amatai yra vieni iš seniausių. Dėl plastiškumo ir atsparumo ugniai molis labiausiai tiko indams lipdyti arba žiesti, todėl plačiausiai jį naudojo puodžiai Žiedžia – formuoja indą iš...
Odininkystės ištakos siekia akmens amžių. Oda dėl tvirtumo, elastingumo ir pralaidumo orui tiko aprangai ir apavui. Viduramžiais reikšmingomis aprangos detalėmis tapo odinės rankinės, diržai, krepšiai,...
Audimas – labiausiai ištobulintas amatas. Jau 1579 metais Vilniuje įsteigtame drobės ceche iš vietinių linų austa drobė išgarsino Lietuvos audėjus. Dvarų atkočiai XVII amžiaus pabaigoje telkėsi į audimo...
Žemaitijoje XIX amžiaus pirmoje pusėje paplito medžio raižiniai. Juos darė medžio raižytojai. Medžio raižinys – tai popieriuje atspaustas paveikslas nuo raižinio lentos. Jai naudota vienos ar keturių...
Pynimo žaliavos ir būdai išliko nepasikeitę nuo neolito laikų. Pynimui naudotos lanksčios medžiagos – vytelės, eglių ar pušų šaknelės, balanos, lazdynų plėšos, karnos ir tošies juostos, nendrės, meldai,...
Juvelyrika turi labai senas tradicijas. Senieji lietuvių papuošalai iš gintaro, žalvario, sidabro atliko ne tik puošybinę, bet ir simbolinę, maginę funkcijas. Išskirtinę vietą užimantis gintaras yra...
Knygos įrišimo amatas Lietuvoje turi senas tradicijas. Knygrišystės pradininkai buvo vienuoliai, kurie XIII amžiuje vienuolynų knygių nurašinėjimo ir apipavidalinimo dirbtuvėse skriptoriumuose...
Maisto paveldas apima maisto sudėtį, ruošimo būdus, laikymą ir priklauso nuo tautos ūkininkavimo tradicijų ir iš kartos į kartą perduodamų receptūrų. Lietuviai nuo seno vertėsi augalininkyste,...
Lietuva – senas gyvulininkystės kraštas. Gyvuliai aprūpino žmogų mėsa, pienu, kailiais, vilna, buvo traukiamoji jėga dirbant žemės ūkio darbus ir keliaujant. Iki XIX amžiaus pabaigos auginta vietinių...