Parodos dalyvė: Elena Klimienė

Amato tradicijos kilmė ir puoselėjimas 

Elena Klimienė puoselėja vieną savičiausių Žemaitijos kulinarinio paveldo tradicijų – kastinio gamybą. 

Kastinys nuo seno siejamas būtent su Žemaitija. Etnografiniuose šaltiniuose aprašoma, kad jis buvo gaminamas kaimuose, valgomas per šventes, ypatingomis progomis ir darbymečių metu. Tradicinio kastinio pagrindas – grietinė ir sviestas, o svarbiausia jo gamybos dalis yra ilgas ir kruopštus masės sukimas, reguliuojant jos temperatūrą.  

Tai produktas, kurio išskirtinumą lemia ne sudėtinga sudėtis, o iš kartos į kartą perduodamas gamybos būdas ir gebėjimas pajusti tinkamą konsistenciją. 

Gamybos tradicija ir meistrystė 

Tradicinis kastinys sukamas iš grietinės ir sviesto. Senasis gamybos būdas reikalauja kantrybės: masė maišoma mediniu šaukštu, tradiciškai moliniame dubenyje, o gamybos metu indas tai pašildomas, tai atvėsinamas, kad grietinė ir sviestas susijungtų į vientisą, standžią masę ir neatsiskirtų pasukos.  

Baigiant sukti kastinys gali būti gardinamas druska, kmynais, česnaku, svogūnais, pipirais ar žalumynais. Tradiciškai jis patiekiamas su karštomis virtomis bulvėmis arba duona.  

Būtent čia slypi šio amato meistrystė – vien recepto neužtenka. Reikia mokėti valdyti temperatūrą, jausti masės pokyčius ir žinoti, kada kastinys jau įgavo jam būdingą tirštą, vientisą tekstūrą. 

Parodoje pristatomas produktas 

Parodoje pristatomas Elenos Klimienės sertifikuotas tautinio paveldo produktas – žemaitiškas kastinys. 

Tai vienas iš tų paveldo gaminių, kurių vertė atsiskleidžia per skonį ir gamybos procesą. Kastinys pasakoja apie senąją Žemaitijos virtuvę, kurioje iš paprastų ūkyje turėtų pieno produktų, pasitelkus kantrybę ir patirtį, buvo sukuriamas išskirtinis patiekalas. 

Kastinio tradicija Žemaitijoje minima jau XIX a. šaltiniuose, o savita pašildytos rūgščios grietinės išsukimo technologija laikoma išskirtiniu šio krašto kulinariniu palikimu.  

Tradicijos tęstinumas 

Kastinio gamyba yra geras gyvosios kulinarinės tradicijos pavyzdys. Jos neįmanoma išsaugoti vien užrašius receptą – reikia ir toliau praktiškai sukti kastinį, pažinti žaliavas, pajusti jų temperatūrą ir perduoti gamybos subtilybes kitam žmogui. 

Šiandien tradicinis kastinys tebėra glaudžiai siejamas su Žemaitijos virtuve ir krašto tapatybe. Jo gamybos būdas išliko atpažįstamas: grietinė šildoma ir sukama taip, kad susiformuotų vientisa, tiršta masė.  

Pripažinimas