Parodos dalyvė: Vaiva Jundulaitė

Tradicinių audinių audėja ir natūralaus vilnos dažymo augalais puoselėtoja 

Sertifikuoti tautinio paveldo produktai: 
Interjero audiniai ir natūraliai dažyti vilnoniai siūlai. 

Tautinio paveldo produktų sertifikatai: 

Amato tradicijos kilmė ir puoselėjimas 

Vaiva Jundulaitė audimu pradėjo domėtis 2008 metais. Ji gilinosi į tradicinių audinių audimą ir senąjį vilnos dažymą natūraliais augaliniais dažais, dalyvavo projekte „Audimas žemaičių terpėje“, kurį organizavo Plungės kultūros centras kartu su partneriais iš Švedijos Boksholmo.  

Meistrei svarbūs Žemaitijos krašto raštai, spalvos ir pats audimo procesas. Audimą ji suvokia ne tik kaip techniką, bet ir kaip kultūrinę praktiką, kurioje svarbi kūrėjo mintis, paskirtis ir ryšys su žmogumi, kuriam audinys buvo skirtas.  

Amato patirtis ir meistrystė 

Vaiva yra audusi žemaitiškus divonus, vilnones skaras, sijonų audinius ir kutinius takelius. Jos darbuose svarbus ne tik raštas, bet ir tradicinis audimo būdas bei natūralios žaliavos.  

Vienas ryškiausių jos darbų – divonas, arba lovatiesė. Jo idėją Vaiva atrado Žemaitijos nacionalinio parko muziejuje pamačiusi tradicinį pavyzdį. Divonas audžiamas iš vilnos ripsiniu audimu – tai drobiniu pynimu grįstas būdas, kuriam būdingi išilginiai arba skersiniai rumbeliai. Žemaitiškiems divonams būdingas pasikartojantis languotumas, dažniausiai naudojamos dvi pagrindinės spalvos, o pakraščiai papildomi spalvotomis juostelėmis.

Kitas svarbus kūrinys – vilnonė skara-gunia. Ji austa staklėmis iš natūraliai dažytų vilnonių siūlų, naudojant ruoželinį pynimą. Skara užbaigiama vytiniais kutais, kurie sukami iš tų pačių audimo siūlų.  

Natūralus siūlų dažymas 

Svarbi Vaivos kūrybos dalis – vilnonių siūlų dažymas augalais. Ji naudoja graikiško riešuto lapus, rykštenes, šermukšnio žievę, nendres ir raudonėlį. Skirtingos augalinės žaliavos suteikia vilnai įvairius atspalvius, o ypač patvarios spalvos išgaunamos iš medžių žievių.  

Pavyzdžiui, šermukšnio žievė vilną nudažo nuo rausvų iki plytų raudonumo atspalvių. Būtent tokiais natūraliai dažytais siūlais Vaiva audė ir žemaitišką vilnonę skarą-gunią, derindama Žemaitijai būdingas raudonas, rudas ir tamsias spalvas.  

Parodoje pristatomi produktai 

Parodoje Vaiva Jundulaitė pristato tris skirtingas savo kūrybos kryptis. Šie eksponatai leidžia pamatyti visą tekstilės kūrimo grandinę – nuo siūlo spalvos išgavimo augalais iki galutinio austo gaminio. 

Tradicijos tęstinumas 

Vaivos darbuose audimas ir natūralus dažymas nėra atskiri procesai. Jie papildo vienas kitą ir leidžia atkurti tokį tekstilės kūrimo būdą, kuriame svarbi visa eiga – augalinės žaliavos parinkimas, siūlo dažymas, audimo technika, raštas ir galutinio dirbinio paskirtis. 

Meistrė semiasi įkvėpimo iš muziejinių pavyzdžių ir Žemaitijos tekstilės paveldo, tačiau šias žinias taiko gyvai – pati dažo siūlus, audžia ir ieško tradicijai artimų spalvinių derinių. 

Pripažinimas 

Vaivos Jundulaitės kūryboje ypač įdomu tai, kad tradicija prasideda dar iki sėdant prie audimo staklių. Pirmiausia augalai suteikia vilnai spalvą, tada iš dažytų siūlų formuojamas raštas, o tik galiausiai gimsta skara ar lovatiesė. Taip jos darbuose išsaugomas visas senasis tekstilės kelias – nuo augalo iki audinio.