Parodos dalyvis: Mečislovas Ežerskis

Tradicinių medinių lazdų drožėjas, žemaitiškos medžio drožybos ir liaudies vaizduotės puoselėtojas 

Sertifikuoti tautinio paveldo produktai: 
Drožtos medinės lazdos – buitiniai ir apeiginiai drožiniai. 

Tautinio paveldo produktų sertifikatai: 

Amato tradicijos kilmė ir puoselėjimas 

Mečislovas Ežerskis – Kelmės krašto medžio drožėjas, tradicines lazdas kuriantis jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Per ilgus kūrybos metus paprasta vaikščiojimo lazda jo rankose tapo išraiškingu kūriniu, kuriame susitinka praktiška daikto paskirtis, medžio forma ir turtinga liaudies vaizduotė.  

Meistro kūryba siejama su Žemaitijos drožybos tradicija. Lazdoms jis ieško ne vien tinkamos medienos – svarbi ir pati gamtos sukurta šakos ar šaknies forma. Vaikščiodamas po mišką meistras ieško išskirtinių medžio fragmentų, kuriuose jau galima įžvelgti būsimo kūrinio charakterį.  

Todėl kiekviena lazda prasideda dar prieš paimant drožybos peilį – nuo gebėjimo medžio šakoje ar šaknyje pastebėti būsimą paukštį, žaltį, velnią ar kitą fantastinį personažą. 

Amato patirtis ir meistrystė 

Mečislovas Ežerskis lazdas drožia iš įvairių vietinių medžių – ąžuolo, beržo, lazdyno ir gluosnio. Žaliava pasirenkama atsižvelgiant į medienos savybes bei natūralią šakos ar šaknies formą.  

Drožybai meistras naudoja paprastus tradicinius įrankius. Pagrindinis jų – rankinis peiliukas, o paviršius baigiamas apdoroti švitriniu popieriumi. Toks darbo būdas leidžia išsaugoti natūralią medžio formą ir kartu kruopščiai išryškinti smulkias skulptūrines detales.  

Ypatingas dėmesys skiriamas lazdos rankenai. Pati lazda turi likti funkcionali, patogi paimti ir tinkama pasiremti, todėl didžiausia kūrybinė laisvė sutelkiama viršutinėje jos dalyje. Čia atsiranda gyvūnai, žmonės, mitologiniai personažai ir fantastinės būtybės.  

Ornamentai, simboliai ir personažai 

Mečislovo Ežerskio kūryboje ypač dažni žalčio, velnio, paukščio ir arklio motyvai. Greta jų meistras kuria įvairias fantastines ir mitologines būtybes.  

Šie personažai lazdai suteikia savitą charakterį – viena gali būti žaisminga, kita grėsminga, trečia priminti senųjų pasakojimų ar tautosakos veikėją. Taip praktiškas buities daiktas tampa savotiška nedidele medžio skulptūra. 

Meistro darbuose atsiskleidžia ir sena liaudies meno savybė – gebėjimas kasdienį, žmogui reikalingą daiktą papuošti, suteikti jam individualumo, simbolinę prasmę ir šiek tiek humoro. 

Parodoje pristatomi produktai 

Parodoje pristatomos Mečislovo Ežerskio drožtos lazdos eksponuojamos įkomponuotos į medžio kelmą, todėl galima iš karto pamatyti skirtingas meistro sukurtas formas ir personažus. 

Kiekviena lazda yra kitokia. Vienų rankenose atpažįstami gyvūnai ar paukščiai, kitose – mitologinės ir fantastinės būtybės. Tačiau visos jos išlaiko svarbiausią savybę – tai nėra vien dekoratyvinės skulptūros. Lazdos išlieka funkcionalios, patogios laikyti rankoje ir tinkamos pasiremti. 

Būtent ši praktiškumo ir kūrybinės fantazijos dermė yra vienas ryškiausių Mečislovo Ežerskio darbų bruožų. 

Tradicijos perdavimas ir veikla 

Daugiau kaip tris dešimtmečius droždamas lazdas Mečislovas Ežerskis sukaupė didelę medžio pažinimo ir drožybos patirtį. Jo kūryboje tradicinė medžio drožyba išlieka gyva per paprastus rankinius įrankius, vietinę medieną ir liaudies kultūrai artimus motyvus. 

Pripažinimas 

Mečislovo Ežerskio lazda pirmiausia turi atlikti savo darbą – būti tvirta, patogi ir žmogui gera atrama. Tačiau ties rankena prasideda visai kitas pasakojimas. Iš medžio išnyra žaltys, paukštis, arklys, velniukas ar tik meistro vaizduotėje gyvenanti būtybė. Taip paprasta miške rasta šaka tampa ir praktišku daiktu, ir vienetiniu liaudies meno kūriniu.